ALŽINGI OG FORSETINN FARA SAMAN MEŠ LÖGGJAFARVALDIŠ

SIGURŠUR LĶNDAL: ALŽINGI OG FORSETINN FARA SAMAN MEŠ LÖGGJAFARVALDIŠ

 
Siguršur Lķndal, lagaprófessor.

 

Siguršur Lķndal, lagaprófessor, jan., 10:


Enn hefur synjunarvald forseta samkvęmt 26. gr. stjórnarskrįrinnar komizt til umręšu og eftir sķšustu synjun hafa raddir oršiš hįvęrar um aš žessi skipan mįla sé óheppileg og ešli embęttisins hafi breytzt. – Žrjś atriši hafa sérstaklega veriš tilgreind: Aš forseti gangi gegn žingręši, aš ekki sé heppilegt aš einum manni sé fališ slķkt vald og stefnt sé aš pólitķsku forsetaręši.

Fullyrt er aš forseti gangi gegn žingręšinu (oršanotkun er óheppileg žvķ aš žingręši merkir aš sérhver rķkisstjórn sitji į skjóli Alžingis og beri įbyrgš fyrir žvķ – oršiš žingstjórn vęri betra), og hert į meš ummęlum um aš hann hindri störf žingsins og lżsi jafnvel yfir strķši į hendur žvķ og rķkisstjórn. Įšur en slķk orš falla žyrftu menn aš gefa gaum 2. gr. stjórnarskrįrinnar žar sem segir aš Alžingi og forseti Ķslands fari saman meš löggjafarvaldiš. Hlutur forseta birtist ķ žvķ aš hann stašfestir lög, sbr. 19. gr., gefur śt brįšabirgšalög, sbr. 28. gr. og getur synjaš lögum stašfestingar, sbr. 26. gr. Žį liggur beint viš aš spyrja hvort stjórnarskrįrgjafinn hafi viš setningu stjórnarskrįrinnar 1944 hafnaš „žingręšinu" meš žessari skipan mįla og žjóšin samžykkt žaš meš rśmlega 95% atkvęša.

Žį hefur žvķ veriš haldiš fram aš naumast sé žaš ķ samręmi viš lżšręši aš fela einum manni vald – jafnvel gešžóttavald – til aš vķsa mįlum til žjóšaratkvęšis og hann hafi žar frjįlsar hendur. Vissulega hefur forseti žetta vald samkvęmt bókstaf laganna og engar skoršur reistar viš beitingu žess. Nś eru stjórnarskrįr ķ rótgrónum lżšręšisrķkjum almennt ekki margoršar. En aš baki žeim standa įkvešnar óskrįšar hefšir sem mótazt hafa ķ framkvęmd meš įkvešin stjórnspekileg og sišferšileg gildi aš leišarljósi, svo sem lżšręši, valddreifingu og mannréttindi. Žess hlżtur žvķ aš mega vęnta aš til forsetaembęttis veljist ekki ašrir en žeir sem haldi öll slķk gildi ķ heišri. Žau móta ekki einungis tślkun įkvęšanna, heldur einnig pólitķskt mat forseta į žvķ hvenęr synjunarvaldi skuli beitt žegar lagabókstaf sleppir. En ķ ljósi žess sem žegar er tekiš fram mį žvķ ętla aš forseti hafi, auk framangreindra gilda, hófsemi og mįlefnaleg sjónarmiš aš leišarljósi. Mat forseta birtist sķšan ķ rökstušningi hans og žar geta skošanir veriš skiptar.

Žį er ķ žrišja lagi bent į aš embęttiš sé komiš ķ hringišu stjórnmįlanna ef forseti synji lögum stašfestingar og sjįlf löggjafarsamkoman sé žį berskjölduš fyrir įkvöršunum, jafnvel geti forseti gert Alžingi óstarfhęft. Meš žvķ sé embęttiš oršiš pólitķskt, stefnan tekiš į forsetaręši og stjórnskipan og stjórnskipunarhefšum raskaš. Embęttiš sé žį oršiš aflvaki sundrungar ķ staš sameiningar.

Nś er vandséš aš žaš eitt aš synja lögum stašfestingar og vķsa lögum til žjóšaratkvęšis stefni embęttinu ķ hringišu stjórnmįlanna. Ef forseti hins vegar tekur afstöšu til laganna, žannig aš hann annašhvort hvetji menn til aš samžykkja eša synja, žį hefur embęttiš sogazt inn ķ žį hringišu og breytt um ešli. En hefur forseti tekiš opinberlega afstöšu laganna, sķšari Icesave-laganna (nr. 1/2010), sem nś stendur til aš greiša atkvęši um? Žeir sem kynnu aš halda žvķ fram verša aš styšja mįl sitt skżrum rökum.

Ef synjunarįkvęšiš er tślkaš į grundvelli bókstafstrśar og ķ anda įtakastjórnmįla er ekki hęgt aš śtiloka aš til embęttis komi forseti sem ynni ķ žeim anda og synjaši lögum stašfestingar ķ tķma og ótķma, žannig aš žingiš yrši lķtt starfhęft. Žį hefši Alžingi žaš śrręši aš samžykkja tillögu meš stušningi ¾ hluta žingmanna um aš leysa forseta frį embętti enda fęri žį fram žjóšaratkvęšagreišsla um hana innan žriggja mįnaša frį samžykkt Alžingis, sbr. 2. mgr. 11. gr. stjórnarskrįrinnar. Ef hins vegar žrįtefli veršur milli forseta og Alžingis, žannig aš Alžingi samžykki žegar ķ staš lög, sem forseti hefši synjaš lķtiš breytt og žrįtefli yrši, vakna spurningar um hvernig eigi aš hemja Alžingi. Žaš yrši bezt gerš meš žvķ aš koma į fót stjórnlagadómstól. Annars eru ekki önnur śrręši en kjósendur taki ķ taumana.

Ef stjórnarskrįin er tślkuš og henni framfylgt ķ anda žeirra gilda sem aš baki hennar bśa mį vel viš 26. gr. una; ef į hinn bóginn stjórnarskrįin er tślkuš ķ anda bókstafstrśar, valdsękni og žeirra sišferšisbresta sem fylgja įtakastjórnmįlum veršur aš breyta henni. Og viš žaš yrši varla lįtiš sitja; hverju įlitamįlinu af öšru yrši hreyft sem fella yrši undir bókstafi stjórnarskrįrinnar og žį hętt viš aš oršaflaumur yrši helzta kennimark hennar. En žį vęri rétt aš menn spyršu žeirrar spurningar, hvort margorš og żtarleg stjórnarskrį sé til marks um gott stjórnarfar.

Viš lauslega athugun į stjórnarskrįm żmissa rķkja, m.a. ķ žrišja heiminum, set ég fram žį leišsögutilgįtu aš žvķ oršfleiri og įferšarfallegri sem ein stjórnarskrį er žvķ verra sé stjórnarfariš. Žetta vęri rétt aš skoša nįnar įšur en rįšizt veršur ķ endur­skošun stjórnarskrįrinnar meš įtakastjórnmįlin aš leišarljósi.

http://www.pressan.is/pressupennar/lesa_Sigurd_Lindal/synjunarvald-og-atakastjornmal


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband