GUŠLEG REFSING?

            Alain Lipietz.

ĶSLENDINGAR SKULDA EKKERT: Alain Lipietz.

 

Į sama tķma ętlušu tvęr ašrar evrópskar žjóšir, Bretar og Hollendingar, aš krefjast žess aš umręddar skuldir yršu greiddar. Evrópskir fjölmišlar (ekki sķst žeir hęgrisinnušu, sem og višskipta- og fjįrmįlamišlarnir) lżstu vanžóknun sinni žegar žeir įttušu sig į žvķ hve fįrįnlegar kröfur rķkisstjórna landanna tveggja eru. - - - - -

Skuld Icesave er ekki skuld sem hiš opinbera stofnaši til heldur einkaašilar. Hvaš geršist eiginlega? Žegar žetta litla fiskimannasamfélag – sem er įlķka fjölmennt og mešalstór borg ķ Bretlandi - geršist ašili aš EES, hófu menn aš losa höft į fjįrmįlastarfsemi. Fįmennur hópur frammįmanna, bankamanna og hęgrisinnašra stjórnmįlamanna notfęrši sér miskunnarlaust žessa nżju stöšu. Settur var saman afar rżr lagabįlkur sem gerši bönkunum kleift aš hefja starfsemi į alžjóšavķsu. Starfsemi žeirra tśtnaši śt og varš į skömmum tķma meira en įttföld žjóšarframleišsla Ķslands.

Ķ reynd fóru 90% af starfsemi ķslensku bankanna fram erlendis, mest ķ Bretlandi og Hollandi. Til žess aš opna śtibś ķ löndum Evrópusambandsins uršu ķslensku bankarnir aš uppfylla skilyrši tilskipunar Evrópusambandsins 94/19/ EC žar sem sérhvert land er skyldaš til aš koma į fót „innistęšutryggingakerfi“.

Žaš er tryggingasjóšur ķ heimalandinu, sem fjįrmagnašur er meš hluta žeirra fjįrmuna sem lagšir eru inn į reikninga viškomandi fjįrmįlafyrirtękis og er ętlaš aš tryggja innistęšur sem nemur 20000 evrum. Ķslenski innistęšutryggingasjóšurinn tryggir ekki nema lķtinn hluta af žessum innlįnum bankanna, en menn mįtu žaš svo aš ólķklegt vęri aš eignir žeirra allra gufušu upp samtķmis.

Var ķslenski innistęšutryggingasjóšurinn ef til vill mjög veikburša? Var eftirlitiš meš honum ef til vill sérstaklega lélegt? Richard Portes, forseti Royal Economic Society var ekki žeirrar skošunar. Hann skrifaši ķ opinberri skżrslu įriš 2007 : «The institutional and regulatory framework appears highly advanced and stable. Iceland fully implements the directives of the European Union’s Financial Services Action Plan (unlike some EU member states)».

Žetta var «well informed common wisdom», hin vel upplżsta almenna viska fjįrmįlaheimsins, greining sem einn glęsilegasti fulltrśi hans, Breti sem oršašur hefur veriš viš Nóbelsveršlaunin, bauš almenningi uppį. - - - - -

Ķsland brįst viš bankakreppunni eins og önnur rķki og var raunar meš žeim fyrstu. Var innistęšutryggingasjóšurinn žar of veikburša til aš geta tryggt innistęšurnar? Ķslenska rķkisstjórnin hękkaši strax įbyrgšina gagnvart sparifjįreigendum. En hśn hafši ekki sama bolmagn og stóru žjóširnar til aš lįna innlendum bönkunum grķšarlegar upphęšir til aš bjarga žeim.

Žį greip breska rķkisstjórnin til sinna rįša og gerši tvennt ķ einu: Hśn gerši eignir ķslensku fjįrmįlafyrirtękjanna upptękar og bauš žeim Bretum sem įttu innistęšur ķ Icesave tryggingu. Sama gerši rķkisstjórn Hollands. Bar žessum žremur rķkisstjórnum einhver lagaleg skylda til aš hękka innistęšutrygginguna upp fyrir žį upphęš sem innistęšutryggingasjóšurinn réš viš aš greiša žeim sem lögšu inn į reikninga hjį Icesave?

Tilskipun Evrópusambandsins sem fjallar um žetta efni (94/19/EC1) er alveg afdrįttarlaus um žetta atriši: Svariš er Nei! „Tilskipun žessi getur ekki gert ašildarrķkin eša lögbęr yfirvöld žeirra įbyrg gagnvart innistęšueigendum ef žau hafa séš til žess aš koma į einu eša fleiri kerfum višurkenndum af stjórnvöldum...“

Ég var eftirlitsašili, svokallašur „shadow reporter“ fyrir žingflokk Gręningja į Evrópužinginu, ķ bęši skiptin sem breytingar voru geršar į tilskipun 94/19/EC. Ķ žeirri vinnu kom aldrei til greina aš endurskoša žaš grundvallaratriši aš opinberir ašilar skuli ekki gangast ķ įbyrgš fyrir skuldir einkaašila.

Rķkisstjórnir Ķslands, Bretlands og Hollands höfšu aušvitaš fullan rétt til aš bęta žaš sem uppį vantaši til aš innistęšutryggingasjóširnir į hverjum staš nęgšu. Žegar kreppan skall į var žaš jafnvel skylda žeirra aš gera žaš, koma žannig ķ veg fyrir ólgu ķ žjóšfélaginu og višhalda efnahagslegum og žjóšfélagslegum stöšugleika innanlands. En žaš var stjórnvaldsįkvöršun sem tekin var meš lżšręšislegum hętti ķ hverju landi fyrir sig.

En rķkisstjórnir Bretlands og Hollands gengu jafnvel enn lengra. Žęr įkvįšu aš nota opinbert fé til aš endurgreiša žeim ķbśum sķnum, sem lagt höfšu innį Icesave, įętlaš tap „žeirra“. Žetta var mun meira fé en žaš sem hęgt var aš greiša śr ķslenska innistęšutryggingasjóšnum (nokkuš sem žeim var heimilt og žeim bar sennilega skylda til sbr. žaš sem sagt er aš ofan).

Aš žessu loknu geršu rķkisstjórnir Bretlands og Hollands žį kröfu į hendur ķslensku rķkisstjórninni, aš hśn endurgreiddi žeim žaš sem žęr höfšu greitt. Greitt sķnum eigin ķbśum, ekki Ķslendingum! Žęr ętlušu meš öšrum oršum aš breyta žessum einkaskuldum Icesave ķ opinberar skuldir ķslensku žjóšarinnar. - - - - -
Ķ Sušur-Amerķku er talaš um „peonaje“: smįbóndann sem skuldar aušugum landeiganda fé allt sitt lķf og er ķ rauninni haldiš ķ įnauš, svipaš og tķškašist į mišöldum. Žetta er įstęšan fyrir žvķ aš Ķslendingar rķsa upp ķ fullum rétti. Og žetta er įstęšan fyrir žvķ aš menn fyllast vanžóknun ķ Evrópu. En burtséš frį tilfinningalegum višbrögšum veršur aš minna į aš slķk krafa į sér nįkvęmlega enga lagastoš, eins og dęmin sanna: Rķki žurfa ekki aš standa skil į neinu, nema aš „koma į fót og samžykkja innistęšutryggingasjóš“. - - - - -

Fram hefur komiš aš hinar „dyggšugu og varkįru“ rķkisstjórnir Breta og Hollendinga hafi į sķnum tķma haft įkvešnar efasemdir um Icesave og tališ aš innistęšur ķbśa ķ sķnum löndum vęru betur tryggšar hjį žeim en į Ķslandi. Spurningin er, hvort žeim var heimilt aš bregšast viš? Hvaš var žeim ķ rauninni heimilt aš gera, sem „gistirķki“ Icesave? Svariš er skżrt. Tilskipun 94/19 og „Višauki II“ fjallar beinlķnis um žetta atriši: „Kerfi gistirķkisins hefur rétt til žess aš lįta śtibśin greiša framlag vegna bótagreišslna og skal ķ žvķ sambandi mišaš viš žį tryggingu sem kerfi heimarķkisins veitir. Til aš aušvelda innheimtu slķks framlags hefur kerfi gistirķkisins rétt til aš lķta svo į aš trygging žess takmarkist ętķš viš žį tryggingu sem žaš veitir umfram trygginguna sem heimarķkiš veitir, óhįš žvķ hvort heimarķkiš greiši ķ reynd višbótarbętur fyrir innlįniš sem er ótiltękt į yfirrįšasvęši gistirķkisins.“ Ķ stuttu mįli getur gistirķkiš bošiš upp į aukatryggingu og krafist žess aš śtibś ķ gistilandinu greiši gjöld žar til višbótar žeim gjöldum sem greidd eru ķ landinu žar sem bankinn er meš höfušstöšvar sķnar.

Į įrunum 2001-2002 tók ég saman skżrslu um tilskipunina „Reglur um višbótareftirlit meš fjįrmįlasamsteypum.“ Žar kom fram skilningur sem Evrópužingiš gerši aš sķnum og nefnist „meginreglan um gistilandiš“. Žar er nįnar skilgreint aš žegar um alžjóšlega fyrirtękjasamsteypu er aš ręša bera yfirvöld landsins žar sem meginumsvifin (ekki móšurfélagiš) er aš finna, sjįlfkrafa įbyrgš į eftirlitinu. Ķ tilfelli Icesave var žaš Bretland, sem gerši rétt ķ žvķ aš endurgreiša žeim sem höfšu lagt fé inn ķ bankann, en gerši rangt meš žvķ aš snśast sķšan gegn Ķslandi.

Margir Ķslendingar og fulltrśar žeirra viršast haldnir barnalegri žrį, „löngun til aš borga“. En mig grunar aš hér sé um samviskubit aš ręša: Eins og žetta sé gušleg refsing eftir įralanga trś į skjótfenginn gróša. Ég segi žvķ aš vel yfirvegušu mįli viš žessa dugmiklu og hugrökku žjóš: Žiš beriš hvorki lagalega įbyrgš į žeirri sišspillingu sem nś hrjįir fjįrmįlakerfi heimsins, né heldur eruš sišferšilega sek um neitt ķ žvķ sem fór śrskeišis.

Eftir Alain Lipietz.

Höfundur er hagfręšingur og fyrrverandi žingmašur į Evrópužinginu.

 

ICELANDERS OWE NOTHING: Alain Lipietz.


ĶSLENDINGAR SKULDA EKKERT: Alain_Lipietz.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Elle_

E.S.: Frišrik Rafnsson žżddi “governments“ rangt og gerir merkingu Alain Lipietz brenglaša, en hann meinti “rķkisstjórnir“, ekki žjóšir:  Į sama tķma ętlušu tvęr ašrar evrópskar žjóšir, - - -

Elle_, 3.3.2011 kl. 22:01

2 Smįmynd: Óskar Arnórsson

Ég hef hlustaš į žennan kall og hann virpist sannarlega vita hvaš hann talar um. Mįliš er aš allt fjįrmįlakerfiš bżšur upp į spillingu og tóma žvęlu. Ekki bara į Ķslandi, heldur um allan heim.

Mér lżst vel į t.d. hugmyndir Jack Fresco um aš žaš žarf aš stefna aš peningalausu kerfi. Peningar er ekkert annaš enn samskipti og neikvęši hluti žess aš žaš gefur neikvęša eigendahugmynd sem žarf aš laga.

Óskar Arnórsson, 6.3.2011 kl. 14:13

3 Smįmynd: Elle_

Óskar, ég žekki ekki til mannsins sem žś nefndir.  Lilja Mósesdóttir hefur nśna vķst stungiš upp į nżjum ķslenskum gjaldmišli. 

Og nś er nįkvęmlega heilt įr sķšan viš kolfelldum ICESAVE 2.

Elle_, 6.3.2011 kl. 23:00

4 Smįmynd: Jślķus Björnsson

d) kerfiš gestgjafa Mešlima-Rķkisins getur heimtaš gjald af śtibśunum fyrir uppfyllingar greišslutryggingu į višeigandi grunni sem tekur meš ķ reikning trygginga fjįrmagnašar af kerfi uppruna Mešlima-Rķkisins. Til aš aušvelda innheimtu gjaldsins, getur kerfi gestgjafa Mešlima-Rķkisins botnaš į tilgįtunni hver verši žess skuldbinding, ķ öllum tilfellum, sem takmarkast viš mismuninn milli tryggingarinnar sem žaš bżšur upp į og žeirrar sem er sem er ķ boši af uppruna Mešlima-Rķkinu, óhįš spursmįlinu ef uppruna Mešlima-Rķkiš greišir śt raunverulega bót vegna innlįnanna ķ haldi[vörslu] į dómsvaldssvęši gestgjafa Mešlima-Rķkisins.

Žetta segir aš UK gat tekiš gjald fyrir mismuninum ef bęturnar eru hęrri ķ UK.

Rķkisjóš bętti innstęšur hér meš žvķ aš fęra reikninganna ķ nżja Banka. Rķkisjóšur į lķka kröfu skilanefnd LB fyrir sķna žegna eins og UK fyrir sķna.

Jślķus Björnsson, 10.3.2011 kl. 07:21

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband